BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pagarba sau ir Tautai.

2016-04-09 parašė halikarnasas

Vakar vakaras buvo jaukus, nors savo veido mimikomis ir kūno kalba greičiausiai to neparodžiau. Vakarą leidau mieste su dailiosios lyties atstovėmis. Viena iš jų man yra tarsi algebrinė lygtis - tiesinė, jeigu tiksliau. Šioje lygtyje konstanta visada teigiama ir kyla tik į viršų. Jos suvokimas ir tiesos sakymas be jokių aplinkkelių privertė susimąstyti, kokia yra mūsų visuomenė, nes būtent apie ją ir kalbėjom.

Pro mus praėjo vaikinų kvartetas, ji tuo metu atrašė žinutę ir nematė jų poelgio. Poelgis buvo tradicinis mūsų Lietuviško mentaliteto pavyzdys, kai šiukšlinė arti, bet vis kažkaip neišeina išmesti to, ką neši rankoje. Tai nėra tragedija, bet tai yra pagarbos stoka. Sutinku, kad tai visiška smulkmė ir turbūt pats neužfiksavęs savo poelgio esu išmetęs kopose kokį “giros” kamštelį, bet nuoseklus veiksmo kartojimas yra įprotis. Lygiai taip pat, kaip įprotis vairuoti išgėrus, jeigu kartą nepagavo, nepagaus ir antrą. Tokių individų nepriskirčiau kažkokiai konkretesnei kastai, nes tai yra politikai, tai yra daktarai, tai yra iš pašalpų gyvenantys žmonės - visi jie Lietuviai. Mes nejaučiam pagarbos kitiems, net ir su šituo pavyzdžiu, juk atsisėdęs prie vairo pirmą mintį kurią gvildeni “Man juk nieko nenutiks”. Visi galvoja tik apie save, todėl ir neturime pagarbos valstybei ir patiems sau, kaip tautai. Savimi mes didžiuojamės tik krepšinio aikštelėje, na ir baseine pradėjom, Ačiū Rūtai už tai. Tęsiant mintį apie šiukšles, nesvarbu jos už vairo ar šalia šiukšlinės. Komentuojame socialiniuose tinkluose straipsnius, kurių pradžia dažniausiai būna “Girtas Alytiškis užmušė… Klaipėdoje neblaivūs jaunuoliai…”, bet kiek iš mūsų patys juos sustabdome nuo tokio absurdo? Važiuoti girtam tai nėra aukštesnio pilotažo demonstravimas, tai yra žemesnių socialinių standartų vaikymasis. Nežinau kaip tarp Jūsų, bet mano pažįstamų rate dažniausiai važiuoja tie, kurie turi pinigų arba pažįstamų. Viešų ir privačių interesų plakimas į vieną visumą yra lygiai tokia pati pagarbos stoka, pagarbos stoka, kai už popieriaus gabaliuką su ženklu € mes sumindom savo įsitikinimus ir pradedam daryti tai, prieš ką buvom sukurti kovoti.

Dėl visų bėdų praktiškai visada kaltiname savo valdžios formas.
Dažnas iš mūsų neina balsuoti, o jeigu ir eina sako, kad nėra už ką, tai gal tikrai mūsų valdžios atstovai yra visiški analfabetai, kurie nesugeba ištarti pagrindinio Lietuvos įstatymo pavadinimo ar maišo skiemenis valstybės pavadinime? Valdžia juk yra tautos atspindys, tai ko norėti iš jų. Ir jeigu taip viskas blogai, kodėl mes nekeliam savo kandidatūrų? Kodėl mes šlykštimės, bet nieko nekeičiam? Manau, kad politika, pati kaip ideologija turėtų visu pirma būti altruistinė, tai ir parodytų pagrindinius tikro politiko bruožus - rūpinimasis kitų interesais ar gerove, o ne bandymas šluoti sau ir draugui į kišenę. Lietuvos iždas neprisikaups, jeigu vengsime mokesčių. Neatsiras naujų stovėjimo aikštelių, jeigu nemokėsim už “parkingą”, nepagerės situacija su gydymo įstaigomis, jeigu vengsime mokėti akcizą už cigaretes ir toliau vešim iš Baltarusijos jas pigiau. Negalvokim, ką mums gali duoti valstybė, pagalvokime, ką mes galime duoti jai. Kurkime suverenitetą ir pagarbą vieni kitiems. Kad ir kaip ten bebūtų, mano subjektyvia nuomone viskas atsiremia į pagarbą. Pagarbą savo tautai, pagarba istorijai, pagarbą mokestinei sistemai, pagarbą kelyje, pagarbą prekyboje ir konkurencinėje rinkos sistemoje, pagarbą universitete ir mokykloje, pagarbą gatvėje, pagarbą viešajame transporte, pagarbą bare ar klube, pagarbą santykiuose ir draugystėje, pagarbą visame kame. Na, o jeigu grįžtamasis ryšys Jūsų netenkina, tai imkimės permainų savo valstybėje, savo valstybėje, kur miškuose už mūsų galimybę gyventi nepriklausomoje šalyje kovojo Adolfas Ramanauskas Vanagas, Juozas Lukša Daumantas, kur už lietuviško žodžio grožį per griovius šokinėjo Jurgis Bielinis, kur brangią Lietuvą aprašė Maironis, kur Jokūbas Jasinskis ir Tadas Kosciuška sukilo, dėl kurios per Atlantą skrido S. Darius ir S. Girėnas. Jie nepasidavė negandoms ir stengėsi įrodyti, kad viskas įmanoma, kai nori, o mano noras labai žemiškas ir paprastas, kad mūsų šalis taptu tokia į kurią visi norėtų atvykti, o ne ta, iš kurios visi bėga.

Gražios dienos, mielieji.

Rodyk draugams